 |
Bajorų giminės herbas Herburtas (Herburt), žinomas kitais vardais, kaip Herbort, Herbolth, , Herbolt, Herbot, Herbott, Herbulów, Fulsztyn, Miecze, Pawęza, Pawęża, Cherbott, Arbort ir Herbortowa.
Herburto herbo raudoname skyde žalias obuolys su koteliu ir žaliu lapu persmeigtas trimis kardais. Du skersai iš šonų, kardų smaigaliais žemyn. Trečias kardas persmeigia obuolį iš apačios. Virš šalmo ir karūnos trys stručio plunksnos.
Minėtas herbas turi tik vieną atmainą. Jo raudoname skyde yra identiškai toks pat žalias obuolys su trimis kardais. Vienintelis skirtumas, kad kardo, kuris persmeigia obuolį iš apačios viršuje obuolio pavaizduotas kryžius. Jis yra vietoje obuolio kotelio ir žalio lapo.
Herbas yra vokiškos kilmės iš Vestfalijos žemės. Keturioliktame amžiuje Herburto herbas pateko per Moraviją į tuometinės Lenkijos teritoriją. Žinomi viduramžiuose antspaudai iš Moravijos:
- Herburt‘o moravų kamarnikas – kambarių prievaizda (1288),
- Eriko Harbordovičiaus de Fullstein (1288),
- Herbordie de Sybrec (1307),
- Alberto Kžanovičiaus (1353),
- Frideriko Herbotovičiaus iš Fulstino (1436).
Šaltinis. O. Laszczyniska (Rod Herburtow, psl. 110-111)
Pirminis teisinis įrašas apie Herburto herbą yra 1571 m. B. Ulanovski rašte „Materialy do istoriji“.
Herburto herbas buvo paplitęs Mažojoje Lenkijoje (Krokuva), Silezijoje ir Volynėje. Herburto herbo herbinės giminės - Arłamowski, Chełmowski, Dobromilski, Falsztyn, Fulstein, Fulsztyn, Fulsztyński, Gerberski, Hajbowicz, Helman, Herberski, Herbortowski, Herburt, Hewel, Hewell, Hejbowicz (Heybowicz), Katyna, Kobyliński, Kozika, Kozieka, Kozieł, Koziełł, Lewgowd, Milatowskic, Mierzewski, Modzelewski, Modzelowski, Nicz, Nosicki, Nowicki, Odnowski, Pawlęga, Ponyrko, Powęzowski, Rymgayło, Rymgayłowicz, Wieliczański, Wismułowicz, Wisnarzewski, Woronicz, Zyniew.
Šaltinis. Stwomir Gdnyvicki (Herbi szlachty polskiej, Warszawa, 1994)
Žymiausias legitimuotų bajorų protėvis yra Herburto herbo bajoras Juozas Rimgaila. Minėtas bajoras išgarsėjo, kaip Kražių bažnyčios gynėjas, dalyvavęs jos gynime okupacinei Rusijos imperijos vadovybei įsakius ją uždaryti. Pasipriešinimo metu bajoras Juozas Rimgaila, Kazimiero nukentėjo (nuplaktas 50 kirčių ir sužeistas į galvą). 1894 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus teismo nutarimu dėl Kražių gyventojų dalyvavimo 1893 metų lapkričio mėnesio įvykiuose jis buvo nuteistas.
Nuo 2023 m. Vilniaus krašto bajorų sąjungoje, Herbą Herburtas iš bajorų Rimgailų giminės po Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos legitimacijos procedūrų yra susigrąžinę ir po Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo yra perėmę Čepulių, Kirdeikių, Lukšių, Margių, Piccardo, Pocių ir Šarauskų giminių atstovai. 19 legitimuotų Herburto herbo bajorų yra bajoro Juozo Rimgailos anūkių Bronislavos ir Valerijos palikuonys.
Šaltinis. https://www.herburtas.lt
 |
Giminės susitikimų pereinamoji vėliava
Pereinamoji vėliava buvo sukurta 2017 m. prieš pirmąjį bajoro Juozo Rimgailos palikuonių susitikimą. Ji iškeliama giminės susitikimų metu. Vėliavos matmenys – 100 cm x 160 cm. Joje pavaizduotas bajorų Rimgailų herbas – Herburt. Virš herbo parašyta „Bajorų Rimgailų giminė“, o apačioje – kilmingųjų šūkis „Noblesse oblige“ (kilmė įpareigoja). Vėliavos spalva pasirinkta balta, simbolizuoja karališkumą ir riteriškas vertybes. Be to, balta spalva yra ir Žemaitijos vėliavos spalva. Bajorų Rimgailų gyvenamosios vietovės buvo Žemaitijoje, nuo Baltijos jūros iki Dubysos upės.